Antanas Kraujelis Siaubūnas
1928 10 28 - 1965 03 17
Kovotojas už Lietuvos laisvę, paskutinis Aukštaitijos partizanas. 1946–1947 m. A. Kraujelis veikė kaip partizanų ryšininkas.1948 m. rudenį išėjo į mišką. Pasirinkęs Pabaisos slapyvardį, buvo Vytauto apygardai priklausiusiame Mykolo Urbono – Liepos būryje. 1949–1950 m., kaip Rytų Aukštaitijos atstovas, vyko į pasitarimus pas dzūkų partizanus dėl ryšių užmezgimo. 1950 m. A. Kraujelis perėjo į Žėručio rajono Henriko Ruškulio – Liūto būrį, veikusį Utenos, Molėtų ir Anykščių rajonų sandūroje. Tapo rajono štabo nariu ir pasivadino Siaubūnu. 1952 m. būriui buvo tragiški – daug jų žuvo, buvo suimtas būrio vadas. 1954 m. A. Kraujelis – Siaubūnas liko vienas. Gyveno Papiškių kaime, Utenos rajone, svainio Antano Pinkevičiaus gyvenamajame name, po krosnimi įrengtoje slėptuvėje. 1965 m. kovo 17 d. per kariuomenės operaciją, kuriai vadovavo KGB majoras Nachmanas Dušanskis, Antano Pinkevičiaus name A. Kraujelis nusišovė, prieš tai sunaikinęs dokumentus. Jo kūną išvežė į Uteną.
1928 10 28 - 1965 03 17
Kovotojas už Lietuvos laisvę, paskutinis Aukštaitijos partizanas. 1946–1947 m. A. Kraujelis veikė kaip partizanų ryšininkas.1948 m. rudenį išėjo į mišką. Pasirinkęs Pabaisos slapyvardį, buvo Vytauto apygardai priklausiusiame Mykolo Urbono – Liepos būryje. 1949–1950 m., kaip Rytų Aukštaitijos atstovas, vyko į pasitarimus pas dzūkų partizanus dėl ryšių užmezgimo. 1950 m. A. Kraujelis perėjo į Žėručio rajono Henriko Ruškulio – Liūto būrį, veikusį Utenos, Molėtų ir Anykščių rajonų sandūroje. Tapo rajono štabo nariu ir pasivadino Siaubūnu. 1952 m. būriui buvo tragiški – daug jų žuvo, buvo suimtas būrio vadas. 1954 m. A. Kraujelis – Siaubūnas liko vienas. Gyveno Papiškių kaime, Utenos rajone, svainio Antano Pinkevičiaus gyvenamajame name, po krosnimi įrengtoje slėptuvėje. 1965 m. kovo 17 d. per kariuomenės operaciją, kuriai vadovavo KGB majoras Nachmanas Dušanskis, Antano Pinkevičiaus name A. Kraujelis nusišovė, prieš tai sunaikinęs dokumentus. Jo kūną išvežė į Uteną.
Jonas Žemaitis Vytautas
1909 03 15 - 1954 11 26
Gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje. 1929 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje. Jam suteiktas kapitono laipsnis. 1944 m. Šiluvos ir Tytuvėnų valsčiuose suorganizavo apie 150 vyrų į generolo Povilo Plechavičiaus Vietinę rinktinę ir pats tapo šios rinktinės 310-ojo bataliono vadu. Vokiečiams rinktinę išformavus, kurį laiką slapstėsi, o nuo 1945 m. tapo Žebenkšties rinktinės štabo viršininku. 1947 m. gegužės mėn. išrinktas Kęstučio apygardos vadu. 1948 m. gegužės mėn. įkūrė Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sritį, tapo jos vadu. 1949 m. vasario mėn. visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Jonas Žemaitis išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, taip pat laikinai ėjo Gynybos pajėgų vado pareigas, jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų generolo laipsnis. 1951 m. gruodžio mėn. ištikus insultui, atsisakė pareigų. Vėl pradėjo jas eiti 1953 m. pavasarį. Tų metų gegužės 30 d. išdavus bunkerį, Jonas Žemaitis suimtas gyvas. 1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties), o 1998 m. sausio 28 d. – dimisijos brigados generolo laipsnis (po mirties).
1909 03 15 - 1954 11 26
Gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje. 1929 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje. Jam suteiktas kapitono laipsnis. 1944 m. Šiluvos ir Tytuvėnų valsčiuose suorganizavo apie 150 vyrų į generolo Povilo Plechavičiaus Vietinę rinktinę ir pats tapo šios rinktinės 310-ojo bataliono vadu. Vokiečiams rinktinę išformavus, kurį laiką slapstėsi, o nuo 1945 m. tapo Žebenkšties rinktinės štabo viršininku. 1947 m. gegužės mėn. išrinktas Kęstučio apygardos vadu. 1948 m. gegužės mėn. įkūrė Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sritį, tapo jos vadu. 1949 m. vasario mėn. visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Jonas Žemaitis išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, taip pat laikinai ėjo Gynybos pajėgų vado pareigas, jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų generolo laipsnis. 1951 m. gruodžio mėn. ištikus insultui, atsisakė pareigų. Vėl pradėjo jas eiti 1953 m. pavasarį. Tų metų gegužės 30 d. išdavus bunkerį, Jonas Žemaitis suimtas gyvas. 1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties), o 1998 m. sausio 28 d. – dimisijos brigados generolo laipsnis (po mirties).
Juozas Lukša Daumantas
1921 08 10 - 1951 09 04
1945 m. sovietų saugumui suėmus didesnę dalį LIT narių, Lukša įsijungė į Lietuvos partizanų sąjūdį (kuris taip pat greitai MGB buvo sunaikintas). 1946 metų pradžioje prisijungė prie Suvalkijos ginkluotų partizanų.Antisovietinėje rezistencijoje greit iškilo, veikė įvairiausiais slapyvardžiais: Juodis, Skirmantas, Vytis, Arminas, Kęstutis, Skrajūnas, Daumantas. Būdamas įžvalgaus, šalto proto ir drąsus, pasižymėjo karinėse operacijose prieš sovietų karines pajėgas. 1946 m. lapkričio 1 d. gavo kapitono laipsnį. Lukša įsijungė į bendros partizanų vadovybės kūrimą, tai atitiko ir MGB slaptos operacijos tikslus. 1947 m. sausį Lukša buvo paskirtas Birutės rinktinės vadu.Žuvo 1951 m. rugsėjo 4 d. Veiverių valsčiuje prie Pažėrų kaimo. Jis buvo paskutinis, atkeliavęs iš Vakarų su parama Lietuvai. Juozo Lukšos mirtis buvo surežisuota MGB štabo. Klasta išdaviko Jono Kukausko buvo įviliotas į spąstus.
1921 08 10 - 1951 09 04
1945 m. sovietų saugumui suėmus didesnę dalį LIT narių, Lukša įsijungė į Lietuvos partizanų sąjūdį (kuris taip pat greitai MGB buvo sunaikintas). 1946 metų pradžioje prisijungė prie Suvalkijos ginkluotų partizanų.Antisovietinėje rezistencijoje greit iškilo, veikė įvairiausiais slapyvardžiais: Juodis, Skirmantas, Vytis, Arminas, Kęstutis, Skrajūnas, Daumantas. Būdamas įžvalgaus, šalto proto ir drąsus, pasižymėjo karinėse operacijose prieš sovietų karines pajėgas. 1946 m. lapkričio 1 d. gavo kapitono laipsnį. Lukša įsijungė į bendros partizanų vadovybės kūrimą, tai atitiko ir MGB slaptos operacijos tikslus. 1947 m. sausį Lukša buvo paskirtas Birutės rinktinės vadu.Žuvo 1951 m. rugsėjo 4 d. Veiverių valsčiuje prie Pažėrų kaimo. Jis buvo paskutinis, atkeliavęs iš Vakarų su parama Lietuvai. Juozo Lukšos mirtis buvo surežisuota MGB štabo. Klasta išdaviko Jono Kukausko buvo įviliotas į spąstus.
Juozas Vitkus Kazimieraitis
1901 12 10 - 1946 07 12
Antrosios bolševikinės okupacijos metais plk. ltn. J. Vitkus visas jėgas skyrė partizanų veiklos organizavimui. Būdamas vos ne vienintelis tokio aukšto rango karininkas rezistenciniame sąjūdyje, jis gerai suprato politinę ir karinę organizacijos reikšmę. 1945 m. gegužės 7 d. J. Vitkus įsteigė Dzūkų grupės partizanų štabą, parengė jo pirmus direktyvinius dokumentus, vėliau suformavo Merkio rinktinę (po jo žūties pavadinta Kazimieraičio vardu). 1945 m. lapkričio 18 d. įkūrė „A” apygardą, o 1946 m. pavasarį, susitikęs su Tauro apygardos pareigūnais, suformavo Pietų Lietuvos partizanų sritį ir buvo išrinktas jos vadu. 1946 m. liepos 2 d. susirėmime su sovietine kariuomene Žaliamiškyje netoli Liškiavos (Lazdijų aps.) buvo sunkiai sužeistas ir po kelių valandų mirė. Bolševikai plk. J. Vitkaus žmoną su šešiais mažamečiais vaikais 1948 m. ištrėmė.
1901 12 10 - 1946 07 12
Antrosios bolševikinės okupacijos metais plk. ltn. J. Vitkus visas jėgas skyrė partizanų veiklos organizavimui. Būdamas vos ne vienintelis tokio aukšto rango karininkas rezistenciniame sąjūdyje, jis gerai suprato politinę ir karinę organizacijos reikšmę. 1945 m. gegužės 7 d. J. Vitkus įsteigė Dzūkų grupės partizanų štabą, parengė jo pirmus direktyvinius dokumentus, vėliau suformavo Merkio rinktinę (po jo žūties pavadinta Kazimieraičio vardu). 1945 m. lapkričio 18 d. įkūrė „A” apygardą, o 1946 m. pavasarį, susitikęs su Tauro apygardos pareigūnais, suformavo Pietų Lietuvos partizanų sritį ir buvo išrinktas jos vadu. 1946 m. liepos 2 d. susirėmime su sovietine kariuomene Žaliamiškyje netoli Liškiavos (Lazdijų aps.) buvo sunkiai sužeistas ir po kelių valandų mirė. Bolševikai plk. J. Vitkaus žmoną su šešiais mažamečiais vaikais 1948 m. ištrėmė.
Jonas Misiūnas Žalias Velnias
1911 - 1947 03 11
1944 m. liepos mėn. kartu su šeima apsigyveno Janionių k., Musninkų vlsč., Ukmergės aps. Suorganizavo partizanų būrį; jame liepos pabaigoje jau buvo apie 200 kovotojų, veikė Ukmergės ir Trakų aps. Rugsėjo mėn. savo partizanų būrį pavadino Didžiosios Kovos rinktine.1945 m. sausio 15 d. susitikęs su LLA Vilniaus apyg. štabo atstovu Mykolu Karecku-Serbentu, Didžiosios kovos apygardos partizanų junginį perorganizavo į 5-ąjį LLA rajoną. Nuo 1945 m. vasario 15 d. jam vadovavo M. Kareckas. J. Misiūnas tapo vado pavaduotoju, štabo ir štabo operatyvinio skyriaus viršininku.1946 m. liepos 24 d. J. Misiūnas perdavė apygardos vadovavimą kpt. Griežtui, o pats liko jo pavaduotoju. Kpt. Griežtas apygardai vadovavo iš Vilniaus. 1946 m. rugpjūčio 14 d. Griežto primygtinai pakviestas, J. Misiūnas atvyko į Markulio organizuotą partizanų apygardų atstovų pasitarimą Vilniuje. Buvo suimtas. 1947 m. kovo 11 d. nužudytas Maskvoje. Palaidojimo vieta nežinoma.
1911 - 1947 03 11
1944 m. liepos mėn. kartu su šeima apsigyveno Janionių k., Musninkų vlsč., Ukmergės aps. Suorganizavo partizanų būrį; jame liepos pabaigoje jau buvo apie 200 kovotojų, veikė Ukmergės ir Trakų aps. Rugsėjo mėn. savo partizanų būrį pavadino Didžiosios Kovos rinktine.1945 m. sausio 15 d. susitikęs su LLA Vilniaus apyg. štabo atstovu Mykolu Karecku-Serbentu, Didžiosios kovos apygardos partizanų junginį perorganizavo į 5-ąjį LLA rajoną. Nuo 1945 m. vasario 15 d. jam vadovavo M. Kareckas. J. Misiūnas tapo vado pavaduotoju, štabo ir štabo operatyvinio skyriaus viršininku.1946 m. liepos 24 d. J. Misiūnas perdavė apygardos vadovavimą kpt. Griežtui, o pats liko jo pavaduotoju. Kpt. Griežtas apygardai vadovavo iš Vilniaus. 1946 m. rugpjūčio 14 d. Griežto primygtinai pakviestas, J. Misiūnas atvyko į Markulio organizuotą partizanų apygardų atstovų pasitarimą Vilniuje. Buvo suimtas. 1947 m. kovo 11 d. nužudytas Maskvoje. Palaidojimo vieta nežinoma.
Justinas Lelešius Grafas
1917 11 23 - 1947 09 24
Paleistas iš MGB pasitraukė į pogrindį ir įstojo į partizanų gretas. Partizanauti pradėjo Žalgirio rinktinėje, kapelionu, o 1946 m. balandžio 20 d. Tauro apygardos vado įsakymu Nr. 13 nuo kovo 1 d. paskirtas Tauro apygardos kapelionu, slapyvardžiu Krivaitis. Buvo drąsus, energingas ir valdingas, uoliai vykdė kapeliono pareigas. 1946 m. liepos 10 d. slapyvardį Krivaitis pakeitė į Grafą. Aktyviai dalyvavo apygardos vadovybės atkūrime po Mykolo Jono žūties, uoliai vykdė štabo pavedimus. Rugpjūčio 15 d. apdovanotas juostele "Už uolumą". Žuvo 1947 m. rugsėjo 24 d. išduotame Birutės rinktinės štabo bunkeryje Veiverių k. kartu su kitais penkiais štabo pareigūnais bei pareigūnais.
1947 m. lapkričio 4 d. apdovanotas (po mirties) juostele „Už narsumą", o 1950 m. rugpjūčio 7 d. - II laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi. 1998 m.
1917 11 23 - 1947 09 24
Paleistas iš MGB pasitraukė į pogrindį ir įstojo į partizanų gretas. Partizanauti pradėjo Žalgirio rinktinėje, kapelionu, o 1946 m. balandžio 20 d. Tauro apygardos vado įsakymu Nr. 13 nuo kovo 1 d. paskirtas Tauro apygardos kapelionu, slapyvardžiu Krivaitis. Buvo drąsus, energingas ir valdingas, uoliai vykdė kapeliono pareigas. 1946 m. liepos 10 d. slapyvardį Krivaitis pakeitė į Grafą. Aktyviai dalyvavo apygardos vadovybės atkūrime po Mykolo Jono žūties, uoliai vykdė štabo pavedimus. Rugpjūčio 15 d. apdovanotas juostele "Už uolumą". Žuvo 1947 m. rugsėjo 24 d. išduotame Birutės rinktinės štabo bunkeryje Veiverių k. kartu su kitais penkiais štabo pareigūnais bei pareigūnais.
1947 m. lapkričio 4 d. apdovanotas (po mirties) juostele „Už narsumą", o 1950 m. rugpjūčio 7 d. - II laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi. 1998 m.
Lionginas Baliukevičius Dzūkas
1925 01 01 - 1950 06 24
1944 m. vasario mėn. įstojo į Vietinę rinktinę. 1946 m. lapkričio 1 d., pasirinkęs Dzūko slapyvardį, įstojo į Dainavos partizanų apygardos Dzūkų rinktinės Vaclovo Voverio-Žaibo vadovaujamą Geležinio Vilko grupę.1947 m. vasario 1 d. paskirtas Geležinio Vilko grupės štabo viršininku, atsakingu už spaudą bei informaciją. Tais pačiais metais rugsėjo 15 d. tapo Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko-Vanago adjutantu. Šalia šių pareigų nuo 1948 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo eiti spaudos ir informacijos srities viršininko pareigas. Su kitais partizanais atgaivino partizaninio laikraščio „Laisvės varpas“ leidybą.1948 m. Dzūkui suteiktas partizanų puskarininkio laipsnis. 1949 m. vasario 16 d. LLKS tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto įsakymu pakeltas į partizanų leitenanto laipsnį.Žuvo išduotas MGB agento 1950 m. birželio 24 d. Žaliamiškyje, Leipalingio ir Merkinės valsčių sandūroje kartu su dar trimis partizanais: Augustinu Babrausku-Švedriu, Antanu Vailioniu-Špoku ir Anastazu Kakniavičiumi-Švidriu.
1925 01 01 - 1950 06 24
1944 m. vasario mėn. įstojo į Vietinę rinktinę. 1946 m. lapkričio 1 d., pasirinkęs Dzūko slapyvardį, įstojo į Dainavos partizanų apygardos Dzūkų rinktinės Vaclovo Voverio-Žaibo vadovaujamą Geležinio Vilko grupę.1947 m. vasario 1 d. paskirtas Geležinio Vilko grupės štabo viršininku, atsakingu už spaudą bei informaciją. Tais pačiais metais rugsėjo 15 d. tapo Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko-Vanago adjutantu. Šalia šių pareigų nuo 1948 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo eiti spaudos ir informacijos srities viršininko pareigas. Su kitais partizanais atgaivino partizaninio laikraščio „Laisvės varpas“ leidybą.1948 m. Dzūkui suteiktas partizanų puskarininkio laipsnis. 1949 m. vasario 16 d. LLKS tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto įsakymu pakeltas į partizanų leitenanto laipsnį.Žuvo išduotas MGB agento 1950 m. birželio 24 d. Žaliamiškyje, Leipalingio ir Merkinės valsčių sandūroje kartu su dar trimis partizanais: Augustinu Babrausku-Švedriu, Antanu Vailioniu-Špoku ir Anastazu Kakniavičiumi-Švidriu.